Apie gimtadienio tradicijas

20-03-2013 11:11:37
Balsų: 3
   
Peržiūrų: 5681

Gimtadienis – viena gražiausių švenčių metuose. Kol esi mažas, norisi kuo greičiau užaugti ir visai nesijaudini, kad su kiekvienu žvakučių užpūtimu pasenai dar vieneriais metais. Šiek tiek ūgtelėjus – reikalai ne visuomet pasisuka maloniąja puse. Dėl įvairių priežasčių vieni žmonės mėgsta švęsti savo gimtadienius, o kiti mieliau renkasi draugų organizuojamas šventes. Tačiau šį kartą ne apie tai kokios dovanos vyrams ar moterims labiausiai praskaidrina nuotaiką, o apie tai iš kur atsirado pati gimtadienio šventimo ir dovanų teikimo tradicija.

Visais klausimais diskutuoti gebantys istorikai šiuo atveju pasakytų, kad dovanų teikimo tradicija gimtadienio proga atsirado labai laabai seniai. Dar tiksliau būtų tuomet, kai visi visuotinai tikėjo antgamtinėmis jėgomis, piktosiomis ir gerosiomis dvasiomis, dievais ir visai kitais žemės, vandens, derliaus ar namų globėjais. Buvo manoma, kad dovanos teikimas tai tarsi galių dovanojimas. Plačiau aptariant šį sakinį derėtų pasakyti, kad senoliai išmintingai tikėjo, kad su įteikiama dovana, žmogus bus apsaugotas nuo įvairiausių pavojų ir bus daug stipresnis. Tačiau iš kur atsirado apvalaus torto ir pučiamų žvakučių tradicija? Iš kur vienokios dovanos vyrams, kitokios moterims?

Taigi viskas iš tos senovės. Ir kaip galima tos istorijos nemylėti, kuomet sužinai jog daugelis šiandien egzistuojančių gimtadienio šventės tradicijų ar net ritualų per istorinius laikmečius yra atkeliavę iki mūsų dienų. Ir ta lietuvių vis mėgiama pagonybė čia pasimaišiusi. Kad ir kalbant apie gimtadienio žvakutes. Senovėje ugnis iš viso buvo šventas reikalas, o degančios žvakės turėjo saugojimo reikšmę. Buvo tikėta, kad žvakių liepsna apsaugo gimtuvininką nuo piktųjų dvasių ir visiems ateinantiems metams suteikia stiprybės.

Apie tai kas yra gimtadienio pyragas ar tortas žinojo net senovės graikai. Ech tie graikai, kad ir apie ką berašytum ar skaitytum jie bus pirmieji, nuo jų viskas prasidėję ir taip toliau. Pasirodo ir gimtadienio vakarėlius jie rengdavo. Visus draugus sukviesdavo, gimines suprašydavo ir visus karališkai pavaišindavo. Žvakės jiems tarnavo ne tik dėl šviesos, bet ir dėl to, kad visi gimtuvininko norai išsipildytų.

Tačiau nenutolkime nuo dovanų. Ir kur ieškotume siūlo galo? Ogi būtent antikinių herojų numylėjoje Romoje. Šio miesto gyventojai dovanas dovanojo savo dievams. Vienokios dovanos vyrams dievams, kitokios – moterims. Visa tai būdavo vadinama auka, tačiau tai ir yra tas siūlo galas, iš kurio išsivijo ši tradicija.

Visi smaližiai neleis praleisti dar vieno ir beje labai svarbaus gimtadienio akcento – torto. Taigi du žodžiai – senovės Roma. Ir vėl jie pirmieji, nes būtent čia atsirado tradicija kepti apvalius pyragus su prismaigstytomis žvakutėmis. Tiesa, pirmiausia ši tradicija susiformavo taip pat aukos pavidalu, kol galiausiai pritapo visame pasaulyje. Krikščionybės laikais visos pagoniškos tradicijos buvo akivaizdžiai naikinamos, tačiau šimtmečiams nepasipriešinsi, todėl dovanodami dovanas ir kepdami jubiliatams pyragus tęsiame tūkstantmetes tradicijas.

Rašyti komentarą:
Vardas:


El. paštas:


Svetainė:


Komentaras:


Saugos kodas:




Komentuoti

Jūsų krepšelis

text_items