Vestuvių suknelės istorija

06-08-2012 13:59:15
Balsų: 2
   
Peržiūrų: 5988

Šį kartą straipsnis bus daugiau skirtas moteriškajai skaitytojų pusei, tačiau tikrai sudomins ir vyrus. Dažnai įvairaus amžiaus moterų ir merginų aptariama tema yra vestuvinė suknelė. Turbūt nuo vaikystės turime susikūrusios savo idealą ir svajonių modelį su kuriuo norėtume ištarti santuokos įžadus. O kokia yra vestuvinės suknelės istorija? Iš kur ji atsirado? Ir kokios jos šiuolaikinės tendencijos?

Pirmiausia tai labai svarbi vestuvių atributika. Juk šis rūbas dėvimas tik išskirtine proga. Tačiau ar visuomet šis apdaras buvo baltos spalvos? Pasirodo anaiptol! Populiaresne ir praktiškesne vestuvinės suknelės spalva laikyta mėlyna. Ji simbolizavo nekaltybę, amžiną meilę ir ištikimybę. Vestuvių dovanos, tokios kaip sužadėtuvių žiedai taip pat spindėjo mėlynos spalvos brangakmeniais, kurie turėjo tokią pačią simboliką. Iki šiol išlikęs posakis, kad jaunoji vestuvių dieną turi su savimi turėti kažką mėlyno, kažką skolinto ir kažką seno. Populiari vestuvių spalva buvo ir rožinė. Tai buvo ypač populiaru tuomet, jei šventė vykdavo paskutinį pavasario mėnesį. Tačiau madingi būdavo tik švelnūs, subtilūs atspalviai. Buvo manoma, kad ryškesniais spalvų tonais puošiasi tik laisvo elgesio moterys. Pasirodo būdavo net žalios spalvos vestuvinių suknelių! Tačiau ši spalva nebuvo labai populiari, nes buvo tikima, kad gali prišaukti lietų ar net nekviestų svečių – fėjų. Ruda spalva vestuvėms tiko mažiausiai, nes simbolizavo skurdą, tačiau prasidėję pasauliniai karai ir dažnas nepriteklius supaprastino nuotakų sukneles. Pasirinkimas buvo nedidelis, todėl vyravo kuklūs audiniai ir nepretenzingi modeliai.

Tačiau kone kiekviena šiuolaikinė nuotaka renkasi tik išskirtinai baltą, pieno ar šampano atspalvio suknią. Pirmoji šio tipo vestuvių atributika atsirado net Romos imperijos laikais, kuomet santuoka buvo pripažinta kaip teisinis vienetas. To meto moterys puošėsi baltos spalvos susiaučiamomis tunikomis ir šydais. Plaukus puošdavo pačių rinktomis lauko gėlėmis. Tačiau atsiradus puošnesniems audiniams nuotakos puošėsi ir aukso, ir purpuro, ir melsvos spalvos apdarais.

Tuo tarpu Indijoje santuoka buvo suprantama kaip komercinis sandoris ir nuotaka turėjo vilkėti ypač ryškius drabužius. Taigi kas gali būti ryškiau nei raudona? Rytų kultūroje balta spalva simbolizavo gedulą, o vestuvių metu nuotaka kaip tik tai ir patiria, nes palieka savo šeimą ir susijungia su vyro šeima. Dėl šios priežasties Japonijos ir Kinijos nuotakos pradėjo rinktis baltos spalvos vestuvinius drabužius.

Tamsios spalvos suknelės nuotakų pamėgtos Renesanso ir baroko laikotarpiu. To meto Ispanijoje populiari buvo net juodos spalvos suknia ir veidą dengiantys tamsūs šydai. Šios spalvos populiarumui įtakos turėjo ypatingas religingumas.

vestuvių atributikaTaigi kas „išrado“ baltos spalvos vestuvinę suknelę? Vieningos nuomonės šiuo klausimu nerasime, tačiau pirmosios damos tekėjusios su puošniais, baltos spalvos apdarais buvo karalienės Marija Stiuart ir Marija de Mediči. Pastaroji nuotaka su stačiakampe suknios iškirpte sukėlė tikrą sumaištį visame Prancūzijos mados pasaulyje. Manoma, kad M. de Mediči siekė pasipriešinti katalikiškoms tradicijoms ir specialiai pasirinko tokios spalvos ir fasono rūbą, kurį draudė to meto bažnyčia. Šią naują tradiciją populiarino tai, jog buvo manoma, kad Marija de Mediči buvo pirmoji aukštuomenės dama tekėjusi iš meilės. Be to ją, vilkinčią šiuo apdaru pavaizdavo garsusis Mikelandželas Buonarotis ir taip paskatino šios naujos tradicijos plitimą po visą Europą.

Pirmoji nuotaka ignoravusi sunkų, sidabro spalvos vestuvių apdarą buvo karalienė Viktorija. Ji pasipuošė lengva atlasine, nėriniais puošta suknele su gilia iškirpte. Ir taip, nuo 1840 metų kone kiekviena pasaulio nuotaka pradėjo svajoti apie baltą vestuvinę suknią. Mada keitė tik aksesuarus, suknelės ilgį ar galvos apdangalų formą, tačiau spalva jau buvo balta.

Rašyti komentarą:
Vardas:


El. paštas:


Svetainė:


Komentaras:


Saugos kodas:




Komentuoti

Jūsų krepšelis

text_items