Krikštatėviai krikšto vaikų gyvenime

04-01-2013 10:24:46
Balsų: 3
   
Peržiūrų: 4500

Krikštynos labai svarbus įvykis vaiko gyvenime. Pradedant krikštatėvių pasirinkimu ir net paruoštomis vaišėmis, viskas krikštynų dieną yra labai svarbu. Daugeliui kyla rūpesčių galvojant apie tai, kokios turi būti krikštynų dovanos. Tačiau svarbiausia ne materialūs daiktai, o dvasiniai ryšiai. Taigi pakalbėkime apie krikštatėvių svarbą vaikų gyvenime.

krikštynų dovanos vaikamsKalbant apie giminystę, reikėtų paminėti, kad dar XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje gyvavusi nuostata, jog krikštatėviai su savo krikšto vaiku ir jo tėvais sueina į dvasinę giminystę, tapdami naujo visuomenės nario dvasiniais globėjais. Senoliai teikdavę, kad mirus kuriam iš kūmų būdavo gedima kaip savo giminės nario. Tokio pobūdžio giminystę pripažįsta ir bažnyčia, šie saitai įgyjami suteikus vaikui Krikšto, Sutvirtinimo sakramentus, dėl šios priežasties santuokos tarp krikštatėvių ir krikšto vaikų yra draudžiamos.

Taigi tebegyvuoja pakankamai kategoriškas nuostatos, kurios neleidžia tuoktuvių tarp krikšto tėvų ir vaikų, kas traktuojama kaip kraujomaiša. Minėtą požiūrį formuoja įsitikinimas, kuris reglamentuoja dvasinę kūmų ir krikštavaikių giminystę.   

Turėtume pažymėti, kad šios nuostatos reikšmė atsispindi ne tik religijoje, bet itin ryški ir liaudiškuose papročiuose. Esama legendų, kurios puikiai iliustruoja krikšto tėvų svarbą vaiko dvasiniame gyvenime, o krikštynos esančios tas išeities taškas kurio metu įgauna pradžią kūdikio ir jo krikštatėvių santykiai.

Giminystės faktą patvirtina paplitusi nuostata, kad krikštatėviai tampa antraisiais kūdikio tėvais. Minėtas požiūris dažniausiai argumentuotas nuostata, jog po tėvų mirties kūmai turėtų pasirūpinti kūdikiu už kurį prisiėmė atsakomybę. Be to, išskirtinas požiūris – kuris atspindi krikšto tėvų ir vaikų tęstinį bendravimą – krikštatėvių pareigos nesibaigia krikšto dieną. Tolimesnis bendravimas šiandieniniais laikais pereina į materialią formą ir dažniausiai rūpinas tik krikštynų dovanos klausimas, tačiau svarbiausias dvasinis bendravimas ir auklėjimas. Prisiminkime, kad svarbiausia yra krikščioniška pareiga.

Kalbant apie krikštynų papročius visi matome būtinybę rūpintis krikšto vaikais. Tačiau kartais skirtingai diferencijuojamas dėmesys – labiau lankomi ir daugiau bendraujama su vaikais gyvenančiais netoliese, komunikavimo intensyvumas priklauso nuo santykių su tėvais, šeima kurioje auga vaikas. Jaunesnio amžiaus žmonės teigia, kad rečiau lanko krikštavaikius dėl ribotų materialinių išteklių, kurie neleidžia krikšto vaikams itin dažnai teikti dovanų, kurios nemažai kainuoja. Manoma, esą sunku rasti daiktą, žaislą, kurio vaikas dar neturėtų, kuris galėtų jį nustebinti ir pradžiuginti. Todėl krikštynų dovanos paieškos užima nemažai laiko, tuo pačiu reikalauja pakankamai daug išlaidų. Tačiau svarbiausia – parodytas dėmesys, dėl to puikia dovana būtų ir rėmeliai su linksma vaiko gyvenimo akimirka.

Paplitusi nuostata, kad krikštavaikiais derėtų rūpintis „kol suaugs“, taigi iki jų brandos, dažniausiai – pilnametystės. Derėtų lankyti krikšto vaikus per gimtadienius, Pirmosios Komunijos proga, dalyvauti jų sutuoktuvėse. Minėtomis progomis įprasta teikti dovanas, vengiama lankytis tuščiomis. Tuo tarpu nepabrėžiamas atgalinis ryšys, įpareigojantis vaikus rūpintis savo krikšto tėvais.

Taigi matome užsimezgančią dvasinę giminystę tarp kūmų ir krikšto vaikų, jų tėvų. Dvasinė giminystė, kaip ir kraujo ryšys, yra tęstinė, išliekanti visą gyvenimą. Ji atsispindi tikėjimuose, kurie įpareigoja krikšto tėvus rūpintis vaikais. Kūmams tenka ryškus vaidmuo tiek dvasiniame, tiek pasaulietiniame krikšto vaikų gyvenime. Taip pat pažymimi bendravimo intensyvumą reguliuojantys aspektai – materialinė kūmų padėtis, geografinis atstumas tarp gyvenamųjų vietų bei santykiai su vaiko tėvais.

Rašyti komentarą:
Vardas:


El. paštas:


Svetainė:


Komentaras:


Saugos kodas:




Komentuoti

Jūsų krepšelis

text_items