Krikštynų vaišės ir jų tradicijos

15-01-2013 12:49:39
Balsų: 2
   
Peržiūrų: 4982

Dovanos ir įvairi krikštynų atributika jau nemažai dėmesio sulaukusios temos, tačiau dar yra viena tema, be kurios neapsieina nei vienas šventinis stalas. Taigi pramoginis krikštynų momentas, nemažą dalį papročių savyje talpinantis yra vaišės. Būtent šis, kulminacinis, apeiginis momentas geriausiai atspindi bendruomeninių saitų svarbą ir skirtas jiems užmegzti dalyvaujant pribuvėjai – asmeniui nuo kurio priklausė vaiko atėjimas į Pasaulį. Šiuo metu, nunykus jos institucijai, vaidmenį perėmė vaiko senelė arba vyriausioji šeimos moteris. Svarbūs krikšto tėvų, įvedusių vaiką į religiją ir lydinčių jį į visuomenę, atliekami veiksmai.

Tuo pačiu, vaišių metu, veikia ir pati bendruomenė – t. y. vaišių svečiai. Besivystant visuomenei apeigų, kaip komunikacinės priemonės, reikšmė sumenko, tačiau jos lieka svarbiu auklėjimo komponentu kaip kolektyvinis simbolinis vyksmas. Vaišių metu pasireiškia ne tik pagrindiniai jų veikėjai – kūmai, pribuvėjos funkcijas perėmusi vaiko senelė, bet aktyviai dalyvauja ir į jas pakviestieji. Be to, reikėtų pažymėti, jog būtent ši dalis yra ilgiausios trukmės. Ji pradedama sutikus sugrįžusiuosius iš bažnyčios, oficialiai pristačius kūdikį, susėdus prie stalo ir tęsiasi iki pat pobūvio pabaigos. Svarbus bendruomeninis vaišių pobūdis, būtent ši neformalioji socialinio įteisinimo dalis leidžia pasireikšti atstovaujantiesiems visuomenę – svečiams.

Pakankamai svarbi vaišėse dalyvaujančiųjų atranka. Išskyrus pagrindinius viso krikštynų proceso dalyvius – vyksmo centre esantį pasyvų veikėją – krikštavaikį, kūmus ir senelę, vaišių metu svarbus bendruomenę atstovaujančių svečių vaidmuo. Pakviestųjų raiška šventėje tartum simbolizuoja, jog nuo šiol kūdikis imamas bendruomenės globon. Dėl  šios priežasties stengiamasi kruopščiai parinkti dalyvius, nuo to priklauso šventės mastas, dalyvaujančių asmenų ryšiai su kūdikio tėvais ir pačiu naujagimiu. Be to, kūdikio integraciją į bendruomenę liudija dar XX a. pradžioje Žemaitijoje gyvavęs paprotys išvardyti naujus giminystės ryšius. Pradedant nuo senelių nurodomi kiekvieno vaišių dalyvio ryšiai su naujuoju šeimos nariu.

Kalbant apie pakviestųjų į pobūvį skaičių žymėtina, jog dar XX a. pradžioje krikštynos suburdavo gimines, kaimynus ir draugus. Negalima būtų nepaminėti ir to, kad krikštynų vaišėse buvo taikomas ir tam tikras amžiaus cenzas – jose galėjo dalyvauti tik suaugę, vedę žmonės, vaikai ir jaunimas nebūdavo kviečiami. Tačiau bėgant laikui šis nusistatymas nustojo galioti.

krikštynų rėmeliaiDar XX a. pradžioje krikštynų vaišės savo mastu prilygo vestuvėms, bet buvo esminis skirtumas – jos vyko tik vieną dieną. Krikštynų pobūvis nėra itin gausus svečių, paprastai jame dalyvauja 11 – 20 žmonių. Dar XX a. pradžios krikštynoms būdingas ryškus bendruomeninis pobūdis, todėl retai kada apsieita be kaimynų. Be to, buvęs paprotys tėvui kviesti svečius į krikštynas. Gražia tradicija tampa krikštynų fotosesija, kurios metu įamžinami bendruomeniniai saitai. Rėmeliai su nuotrauka iš kurios žvelgia visi šventės dalyviai yra puiki dovana ne tik krikštavaikiui, bet ir jo tėveliams. Bet kuriuo atveju tai išliks kaip gražus prisiminimas ir ateities kartoms.

Atskirai derėtų paminėti svečių teikiamas dovanas. XIX a. pabaigoje – XX a. pirmojoje pusėje svečiai į krikštynų vaišes atsinešdavo valgių, jais buvo papildomas tėvų paruoštas stalas. Būtinas patiekalas Pietryčių Lietuvoje būdavo grikių košė arba puode iškepta kiaušinienė, vėliau ši tradicija nenunyko, tik kiek modifikavosi – atsinešami pyragai, tortai, gėrimai. Tuo tarpu papildomų lauktuvių iš svečių nebuvo tikimasi. Šiais laikais vaikams dovanojama įvairi krikštynų atributika, tokia kaip rūbeliai, žaislai ir vis labiau ryškėjanti nuostata dovanoti pinigų. Sakoma, kad anksčiau dovanos buvo dedamos ant kūdikio, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais atėjo į madą dovanas dėti į vaiko vežimėlį.

Rašyti komentarą:
Vardas:


El. paštas:


Svetainė:


Komentaras:


Saugos kodas:




Komentuoti

Jūsų krepšelis

text_items